Psichologinė Priklausomybė Nuo Kofeino

Video: Psichologinė Priklausomybė Nuo Kofeino

Video: Psichologinė Priklausomybė Nuo Kofeino
Video: Kaip mesti gerti ir nusiraminti ? Alkoholizmas ir kitos priklausomybės. T. Levulis laisvi.lt 2024, Lapkritis
Psichologinė Priklausomybė Nuo Kofeino
Psichologinė Priklausomybė Nuo Kofeino
Anonim

Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja ryto be puodelio kavos ar stiprios arbatos, suteikiančios gyvybingumą ir energiją. Ir jei dėl kokių nors priežasčių turite atsisakyti gėrimo, mieguistumas ir apatija, nes abstinencijos simptomus taip pat gali lydėti stiprūs galvos skausmai, kurie sukelia didžiausią diskomfortą per darbo dieną.

Taip yra dėl to, kad kofeinas veikia cheminę smegenų sudėtį, neleisdamas joms tinkamai veikti.

Kofeinas yra galingas vaistažolių psichostimuliatorius. Jau aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai atrado jo gebėjimą pagerinti našumą atliekant aerobinius pratimus. Nuo tada ši medžiaga buvo atlikta dešimčių, jei ne šimtų mokslinių tyrimų objektu. Vieni teigia absoliučią kofeino naudą ir priskiria jį kone stebuklingoms savybėms, o kiti įspėja apie kofeino pavojus. Vargu ar įmanoma nutraukti šį klausimą, todėl siūlome įvertinti privalumus ir trūkumus, pateiktus įvairiuose kofeinas.

Interviu su „Medical Daily“Hankas Greenas, vienas iš „SciShow“kanalo autorių, paaiškina, kad kofeinas veikia mūsų organizmą prisijungdamas prie adenozino molekulės - nukleozido, kuris vaidina svarbų vaidmenį skatinant miegą ir slopinant gyvybingumą. Ši molekulė pasiskirsto po kūną, tačiau smegenyse ji reguliuoja neuromediatorių „elgesį“, turintį įtakos kada ir kiek mes norime miegoti.

Kofeinas
Kofeinas

Kofeino molekulės pagal struktūrą yra panašios į adenozino molekules, todėl kofeinas turi galimybę prisijungti prie adenozino ir blokuoti pagrindines jo funkcijas. Nepaisant to, kad išgėrus puodelį kavos nebenorime miegoti, smegenyse neurotransmiterių stimuliacija vis tiek tęsiasi. Štai kodėl po to jaučiame lengvą įtampą kofeino vartojimas.

Kai kurie tyrimai tai rodo dienos kofeino suvartojimas sukelia mūsų smegenų ląstelėms gaminti daugiau adenozino receptorių, kad kompensuotų blokavimą ir palaikytų normalią smegenų veiklą. Jei dietoje nėra kavos, tai papildomi adenozino receptoriai priverčia mus jaustis silpni, net ir pabudę, o objektyviai dar nespėjome pavargti.

Kiti tyrimai rodo, kad kofeino vartojimas yra psichologinis, o ne biocheminis reiškinys. Pavyzdžiui, jei žinome, kad sustabdžius kofeiną, skauda galvą, jų tikrai nutiks, nes laukimas sukelia reakciją. Tai ypač įrodo 2004 m. Žurnale „Psychopharmacology“atliktas tyrimas, kuriame mokslininkai išanalizavo daugiau nei 50 straipsnių medicinos literatūroje šia tema.

Ar galvojate atsisakyti kavos, bet negalite apsispręsti? Tai gali būti lengviau nei atrodo. Svarbiausia - noras „iš naujo paleisti“kūną ir ilgainiui pagerinti sveikatą.

Pamiršti apie kofeino priklausomybė!! Kofeino jums tikrai nereikia. Kavos manija yra biuro kultūros dalis. Einant kavos su kolegomis ar einant į kavinę norimo puodelio su dangčiu yra daugumos biuro darbuotojų kasdienis ritualas.

Kavinėje
Kavinėje

Viename tyrime, atliktame Melburno universitete, kofeinas vadinamas dažniausiai vartojamu psichiškai aktyviu narkotiku ir pažymi, kad greičio viršijimas gali sukelti triukšmą galvoje.

Pradėkime iš tolo. Mūsų kūne yra sudėtinga neuronų sąveikos sistema. Ši sąveika vyksta, kaip jūs tikriausiai žinote, neuronų procesų sąskaita: aksonai (perduoda signalą) ir dendritai (priima signalą).

Dviejų neuronų sąlyčio taške yra vadinamoji sinapsė. Terminalą pasiekiantis nervinis impulsas jį sužadina, o sinapsiniame plyšyje stovintis neuromediatorius suaktyvina receptorius ir jie savo ruožtu arba perduoda signalą, arba sukelia poveikį vietoje.

Daugelis vaistų poveikio atsiranda dėl jų poveikio sinapsei viename iš signalo perdavimo etapų.

Kofeino poveikis pasiekiamas blokuojant purinerginius A1 receptorius. Tie patys receptoriai, kaip taisyklė, atlieka slopinančią funkciją, todėl juos blokuodamas kofeinas aktyvina gana įvairius procesus.

Rekomenduojamas: