Kodėl Kenkia Kūnas Badauti

Video: Kodėl Kenkia Kūnas Badauti

Video: Kodėl Kenkia Kūnas Badauti
Video: Kodėl reikia valytis organizmą ir badauti? 2024, Rugsėjis
Kodėl Kenkia Kūnas Badauti
Kodėl Kenkia Kūnas Badauti
Anonim

Galbūt retai sutiksi žmogų, kuris bent kartą gyvenime nesilaiko kažkokios dietos. Tai yra kažkas normalaus ir natūralaus.

Mūsų kūnas tam tikru mastu yra tam pritaikytas. Tai sukuria energijos atsargas, kurias prireikus panaudoja.

Bet ar nepakenkiame sau, jei badaujame per ilgai?

Kad išgyventų dietos ir bado metu, kūnas pereina į „ekonominį režimą“, pagrindinės medžiagų apykaitos greitis sumažėja iki 15 kcal kilogramui kūno svorio per dieną, t. žmogus pagrindinei medžiagų apykaitai išleidžia tik apie 1000 kcal per dieną.

Per alkis svarbiausia patenkinti audinių energijos poreikius, t. palaikant gliukozės ir riebalų rūgščių kiekį kraujyje. Paprastai vienintelis smegenų energijos šaltinis yra gliukozė. Pasninko metu organizmas maždaug 20 valandų sunaudoja gliukozės atsargas ir bando skaidyti daugiau riebalų. Taigi badas, trunkantis daugiau nei 24 valandas, kelia rimtą grėsmę mūsų sveikatai.

Jei badas trunka ilgiau, tai kūnui kelia daug streso ir kenkia. Smegenims ir kitiems nuo gliukozės priklausomiems audiniams gliukozė vis tiek reikalinga, o organizmas pradeda gaminti baltymus. Kūnas stengiasi kiek įmanoma išvengti baltymų skaidymo, nes baltymai dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių funkcijų, pavyzdžiui, jie yra antikūnų dalis.

Todėl per didelis baltymų, kaip energijos šaltinio, naudojimas sumažina organizmo mitybos efektyvumą ir imunitetą. Pasninko metu kūnas pereina prie riebalų rūgščių ir ketoninių kūnų naudojimo ir tik tada, kai riebalų rūgščių kiekis yra kritiškai mažas, padidėja baltymų skaidymo intensyvumas.

Pasninkas
Pasninkas

Jei yra gliukozės trūkumas, riebalų rūgščių oksidacija nėra baigta, o kepenys padidina ketoninių kūnų gamybą iš likusių junginių. Po 3-4 dienų nevalgymo ketoninių kūnų biosintezė padidėja 10–30 kartų, penktą savaitę - beveik 100 kartų. Ketoniniai kūnai tampa svarbiais energijos šaltiniais (įskaitant smegenis), taip išvengiant baltymų skaidymo.

Jei badavimas tęsiasi ilgą laiką, ketogenezė tampa labai intensyvi, prasideda perprodukcija ketoninių kūnų, kurie neturi laiko suskaidyti. Jie pradeda kauptis kraujyje, kraujo pH sumažėja ir atsiranda ketoacidozė. Čia neigiamas poveikis yra širdies susitraukimo pajėgumo sumažėjimas, dėl kurio sutrinka deguonies tiekimas organizmui.

Kada užsitęsęs badavimas organizme įvyksta pokyčių, kuriais siekiama kuo ilgiau palaikyti gyvybinę veiklą. Kiek žmogus gali badauti, priklauso nuo daugelio aplinkybių, įskaitant riebalų atsargas.

Badavimas gali sukelti rimtą žalą ir netgi sunaikinti žarnyno mikroflorą, kuri atlieka svarbias apsaugines funkcijas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į sutrikimus, kuriuos sukelia vitaminų ir mineralų trūkumas, nusilpusi imuninė sistema ir audinių pažeidimai.

Todėl užsitęsęs badas alina kūną, ją sugadina ir yra beprasmis, o pasekmes gali atspindėti metai.

Rekomenduojamas: